Atsargiai su svajonėm, jos pildosi. Manoji irgi išsipildė, todėl aš čia, UK jau nuo rugpjūčio 20 dienos. Labai greit susiradau tris svarbiausius dalykus : stogą virš galvos, darbą ir žirgą. Žinoma, ne viskas tęsiasi amžinai, ir kartais atsiranda visokių nesklandumų. Tačiau, jau po poros dienų UK pastebėjau, kad šypsena veide kyla net nežinia iš kur. Tuomet iš kart kilo klausimas : Kodėl?- UK atlyginimų su lietuviškais net nereiktų lyginti. Tačiau, čia dirbant ir po kelias val per dieną, turint dvi išeigines per savaitę, galima uždirbti tiek, kad užtektų susimokėti už kambario nuomą ir dar už likusius 100 ar daugiau svarų pavalgyti, irgi, mėnesį.
- Žmonės čia moka ilsėtis. Taip pat jie moka rūpintis savim, dviračiai, jog'inimas čia nerealiai populiarūs dalykai. O ką jau kalbėt apie profesionalesnius sportus, arba jojimą ( vien aplink Oksfordą radau apie 10 arklidžių, o pavienių savininkų turinčių po vieną, du arkliukus sodyboj - pilna).
- Informacija yra aiškiai išdėstyta, VISUR. Jie tau parašys į kurią pusę pažiūrėti priėjus prie gatvės. parodys kur dabar gali važiuot dviračiu, o kur ne. Tokie ir panašūs dalykai atrodo nereikšmingi, bet realiai, jie prideda mūsų gyvenimui vertės. Ir žinot kodėl? Todėl, kad kažkam rūpi, kad šitoj emigrantų iš viso pasaulio šaly, tie emigrantai nebūtų nutrenkti mašinos vien dėl įpratimo žiūrėt į kitą pusę savoj šaly.
- Darbą gali susirasti bet kas. Ir per keletą dienų. Trečią dieną Oksforde jau važiavau į darbą. Nežinau, kokiu būdu būčiau susiradus darbą Lietuvoje, kuris nebūtų susijęs su žirgais, ir reiktų dirbti tik 4val per dieną, už gan padorų atlyginimą : 24lt/val.
Yra ir daugiau visokių niuansų, tiesiog šiandien jie ne itin ateina į galvą. Nesakau, kad nepasiilgau draugų, šeimos, savo žirgų ir katinų, šuns :D Tačiau, pirmą kartą vaikščiodama po Oksfordo gatves jaučiausi labai laiminga. Vien senovinių pastatų grožis nustelbia vos į juos pažvelgus. Ir ramybė širdyje, kad turiu galimybę mokytis čia, o ne Kaune, kuriam tikrai taip nesijausčiau, kaip jaučiuosi čia.
